Bokštų geometrija: skaičiai, kurie slypi už formų
Kai stovite priešais aukštą bokštą, nežinote, kodėl jis atrodo būtent taip, kaip atrodo. Bet architektūroje nėra atsitiktinumo. Vilniaus bažnyčių bokštai buvo konstruojami remiantis grieztais proporcijų dėsniais, kurie kilę iš senovinės matematikos.
Dauguma bokštų laikosi aukščio ir pagrindo santykio, kuris artimas auksiniam skaičiui — apie 1:1,618. Tai reiškia, kad bokšto aukštis yra maždaug 1,6 karto didesnis nei jo pagrindo plotis. Šis santykis žmogui atrodo harmoningas ir grąžus, nors mes to nesuvokiame sąmoningai. Tai yra gražumo formulė, užkoduota architektūroje.
Kiekvienas gembė, kiekviena šventoriaus sienelė — visa tai skaičiuota. Šv. Jonų bokšto aukštis siekia 68 metrus. Tai nėra atsitiktinis skaičius. Tokia aukštis leido bokštui būti regimam iš didelių atstumų, kad jis tarnauti kaip orientyras navigacijai ir ginimo signalams.